25 Vyresnysis jo sūnus tuo metu buvo lauke. Kai jis grįžo ir priartėjo prie namų, išgirdo muziką ir šokius. 26 Jis pasišaukė vieną tarną ir paklausė, kas čia vyksta. 27 Tarnas jam atsakė: „Tavo brolis sugrįžo, ir tavo tėvas papjovė nupenėtą veršį, nes jį sveiką ir gyvą susigrąžino.“ 28 Tačiau brolis supyko ir nenorėjo eiti į namus. Tada tėvas išėjo pas jį ir ėmė maldauti. 29 Bet jis atsakė tėvui: „Štai, tiek metų tau tarnauju ir niekada neperžengiau tavo įsakymų, bet tu man niekada nedavei nė ožiuko, kad galėčiau pasilinksminti su draugais. 30 O kai sugrįžo šitas tavo sūnus, kuris prarijo tavo turtą su paleistuvėmis, tu jam papjovei nupenėtą veršį.“ 31 Tėvas jam tarė: „Sūnau, tu visada su manimi, ir visa, kas yra mano, yra tavo. 32 Bet dera džiaugtis ir linksmintis, nes šitas tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo dingęs ir vėl atsirado.“
