12 Jėzus jiems pasakė: „Ateikite ir pavalgykite po pasninko.“ Ir nė vienas iš mokinių nedrįso jo klausti: „Kas tu esi?“, nes jie žinojo, kad tai Viešpats. 13 Jėzus ateina, paima duoną, duoda jiems, taip pat ir žuvį. 14 Tai jau buvo trečias kartas, kai Jėzus pasirodė mokiniams po to, kai prisikėlė iš numirusių.
15 Kai jie pavalgyti pasibaigė, Jėzus sako Simonui Petrui: „Simônai, Jono sūnau, ar myli mane labiau už šiuos?“ Jis jam atsako: „Taip, Viešpatie, tu žinai, kad aš tave myliu.“ Jėzus sako jam: „Ganyk mano ėriukus.“ 16 Jis vėl, antrą kartą, jam sako: „Simônai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Jis jam atsako: „Taip, Viešpatie, tu žinai, kad aš tave myliu.“ Jėzus sako jam: „Rūpinkis mano avimis.“ 17 Jis jam sako trečią kartą: „Simônai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petrui pasidarė liūdna, kad Jėzus trečią kartą paklausė: „Ar myli mane?“ Ir jis jam atsakė: „Viešpatie, tu žinai viską, tu žinai, kad aš tave myliu.“ Jėzus jam sako: „Ganyk mano avis.“ 18 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiodavai, kur norėdavai; bet kai pasensi, ištiesi rankas, ir kitas tave sujuos ir nuves ten, kur tu nenorėsi. 19 Tai jis pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovins Dievą. Tai pasakęs, jis jam tarė: „Sek paskui mane.“
