22 Ir kai pati Erodiados duktė įėjo ir šoko; ji patiko Erodui ir tiems, kurie sėdėjo su juo prie stalo. Tada karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu.“ 23 Ir jis jai prisiekė: „Ką tik manęs prašysi, aš tau duosiu, net iki pusės savo karalystės.“ 24 Ji išėjusi paklausė savo motinos: „Ko man prašyti?“ Ji atsakė: „Jono Krikštytojo galvos.“ 25 Ji tuoj pat skubiai sugrįžo pas karalių ir paprašė: „Aš noriu, kad tu nedelsdamas duotum man ant lėkštės Jono Krikštytojo galvą.“ 26 Karalius labai nuliūdo, bet dėl savo prisiektų priesaikų ir dėl svečių, kurie sėdėjo su juo prie stalo, nenorėjo jos atmesti.
