Filosofija prasideda nuo Sokrato – graikų filosofo (469–399 pr. m. e.), kuris siekė pažinti save ir kitus. Pasak Sokrato, jei esi filosofas, tu neturi išminties. Tu esi tarp nežinojimo ir išminties – esi išminties mylėtojas. Tu nesi arogantiškas, nes nesi patenkintas savimi ir žinai, kad nežinai. Kita vertus, tu nesi ir išmintingas, nes dar tik tyrinėji išmintį. Būdamas filosofu, tu suvoki žmogaus ribotumą, kuris yra žinojimo ribotumas. Tavo veikla gali sukelti kitų žmonių priešiškumą, nes žmonės linkę tikėti, kad jie yra išmintingi, nors taip nėra. Žmonės nori būti kokios nors srities žinovai ir turėti žinių. Jie nenori pripažinti, kad žmogaus žinios galioja tik tam tikrose ribose. Dėl to filosofas yra ypatingas – jis (ji) nuosekliai tiria ir nagrinėja žmogaus žinojimo ribas. Taip filosofas tarsi padaro revoliuciją supratime, kas yra išmintis.
