Džordžas Berklis (1685–1753) buvo garsus anglo–airių filosofas, gyvenęs ankstyvaisiais naujųjų laikų laikais. Vienas iš svarbiausių jo pasiekimų buvo idealizmo plėtojimas – požiūris, kuris neigia materialios substancijos egzistavimą. Berklis teigė, kad tikrovę sudaro tik protai ir jų idėjos, pavyzdžiui, stalai ir kėdės tėra idėjos stebėtojų protuose.
Berklis taip pat žinomas dėl savo abstrakcijos kritikos – jis laikė abstrakcijas iliuzinėmis ir nepasiekiamomis. Šiame kontekste Berklis kritikuoja Loką, kuris teigė, kad protas iš visų atskirų daiktų išskiria kažką bendro ir panašaus ir taip sukuria naują, abstrakčią idėją. Berklis parodo, kad neįmanoma, pavyzdžiui, suformuoti abstrakčios judėjimo idėjos, atskiros nuo judančio kūno, nes ji neturi būti nei ėjimas, nei skrydis, nei šliaužimas. Panašiai mes negalime susikurti abstrakčios kūno idėjos, nes jis vis tiek turi būti arba baltas, arba juodas, arba gelsvai rudas, kreivas, aukštas ar žemas žmogus. Vietoj abstrakčių idėjų Berklis siūlo, kad galime susikurti bendrą idėją, kuri atstovauja visoms kitoms tos pačios rūšies konkrečioms idėjoms. Pavyzdžiui, kai sakome „judėjimas“, turime omenyje bet kokį judantį kūną – ar jis skristų, ar šliaužtų, ar eitų pėsčiomis – ir tai teisingai tinka šiam bendram žodžiui.
