Sørenas Kierkegaardas (1813–1855) buvo danų filosofas, teologas, literatūros kritikas ir poetas, kurio kūriniai padarė didelę įtaką XX a. filosofijai, teologijai, literatūrai ir psichologijai. Kierkegaardas taip pat žinomas kaip pirmasis egzistencialistas filosofas. Jis teigė, kad kiekvienas žmogus (o ne religija ar visuomenė) yra asmeniškai atsakingas už tai, kokią prasmę suteikia savo gyvenimui.
Apie tikėjimą:
Kierkegaardas pabrėžė, kad tikėjimas visada eina kartu su abejonėmis. Kitaip tariant, kad tikrai tikėtum Dievu, turi suprasti, kad tavo įsitikinimai apie Dievą yra abejotini. Žmogus, kuris tiki Dievu be jokių abejonių, nėra tikrai religingas, jis yra patiklus, nes tikėjimas neturėtų tikro turinio be asmeninio įsipareigojimo pagrįsti savo įsitikinimus. Dėl to Kierkegaardas pabrėžia „aš“ svarbą, kuri kyla iš savistabos, gebėjimo mąstyti apie save.
Apie „angstą“ (nerimą):
Kierkegaardas pirmasis pavartojo žodį „angstas“ apibūdinti stipriam nerimo ir neaiškios baimės jausmui. Danų kalboje šis žodis reiškia „nerimą“. Vėliau ši sąvoka atsirado Heideggerio, Nietzsche’s ir Sartre’o egzistencializmo darbuose. Ypač svarbu, kad nerimas čia reiškia laisvę rinktis, kuri yra dvipusė. Viena vertus, nerimas yra nuodėmės prielaida. Kierkegaardas pateikia Adomo pavyzdį: jis turėjo pasirinkti, ar valgyti uždraustą vaisių, ar ne. Jis buvo laisvas rinktis, bet suvalgė vaisių ir taip padarė nuodėmę. Kita vertus, nerimas mums primena apie mūsų pasirinkimus ir asmeninę atsakomybę. Todėl nerimo patirtis padeda mums aiškiau suvokti savo tapatybę ir galimybes.
