Bertranas Russellas (1872–1970) buvo britų filosofas, logikas ir socialinis kritikas, kuris 1950 m. gavo Nobelio literatūros premiją už savo humanistinius idealus ir minties laisvės gynimą. Russellas taip pat laikomas vienu iš analitinės filosofijos kūrėjų kartu su G. E. Moore’u. Terminas „analitinė filosofija“ gali reikšti filosofijos stilių, kuriam būdingas filosofinių teiginių loginės formos nagrinėjimas. Šiuo atveju loginis filosofinių minčių išaiškinimas turi derėti su šiuolaikinio mokslo sėkme.
Apie Dievo egzistavimą (Ruselio ir Coplestono diskusija).
1) Russellas gina agnostinę poziciją. Jis nori susilaikyti nuo sprendimo dėl Dievo egzistavimo. Coplestonas, jėzuitų kunigas ir filosofas, teigia, kad Dievas egzistuoja, ir pateikia kosmologinį argumentą iš galimumo ir būtinybės. Paprastesnė jo versija – argumentas iš veiksmingosios priežasties – sudaromas taip. Kiekvienas įvykis turi priežastį, kuri savo ruožtu, būdama įvykis, turi savo priežastį. Begalinė priežasčių grandinė yra absurdiška, todėl turi būti pirma priežastis, kuri yra pati iš savęs. Tai ir yra Dievas.
Russellas nemato jokios priežasties manyti, kad visuma turi kokią nors priežastį. Jo pateiktas šios klaidos pavyzdys yra toks: kiekvienas egzistuojantis žmogus turi motiną, bet iš to dar neišeina, kad visa žmonija turėtų turėti motiną. Tai jau kita loginė sritis. Pasaulis tiesiog yra.
2) Coplestonas ir toliau gina pirmosios priežasties egzistavimą. Jis teigia, kad mokslo apskritai nebūtų, jei pasaulyje nebūtų priežasčių. Mokslas daro prielaidą, kad gamtoje yra tvarka ir ji yra suprantama. Kitaip jis neieškotų priežasčių tyrinėdamas gamtą. Atsakydamas Russellas sako, kad mokslininkai nebūtinai teigia, jog priežastys yra visur. Jie tik stebi priežastinius ryšius tarp dalykų.
3) Coplestonas taip pat gina Dievo egzistavimo idėją iš moralinio idealo perspektyvos. Kadangi mes turime supratimą apie idealų moralinį tvarkos modelį, turėtume pripažinti, kad „privalėjimo“ idėją mums perduoda Dievas. Tačiau Russellas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjai žmogui visada buvo tėvai, mokytojai ar panašūs žmonės. Išorinės moralinės vertybės, taisyklės ar tabu gali būti paprastai paaiškinami aplinka ir auklėjimu.
Taigi Russello požiūris yra toks: neteisėta (nelogiška) net kelti klausimą apie pasaulio priežastį, kol pirmiausia neapibrėžėme Dievo loginių ir prasminių savybių.
