Aristotelis buvo trylikametį berniuką Aleksandrą mokęs mokytojas. Vėliau šis berniukas tapo Aleksandru Didžiuoju, senovės Graikijos Makedonijos karaliumi.
Apie laimę:
Aristoteliui doras gyvenimas yra protingas gyvenimas. Jis turi būti sutelktas į galutinį tikslą – pasitenkinimą (eudaimoniją). Eudaimonija nėra viso gyvenimo pastangų rezultatas ar baigtis. Tai nėra kažkas, ko laukiame ateityje, kaip, pavyzdžiui, išėjimo į pensiją, kad tada galėtume daryti, ko norime. Ji apima visą suaugusio žmogaus gyvenimą – malonų ir stabilų. Aristotelis siūlo paaiškinti eudaimoniją, atsižvelgiant į žmogaus paskirtį (funkciją). Dalyko gėris priklauso nuo jo paskirties. Pavyzdžiui, fleitininko gėris yra tas, kad jis gerai groja. Taigi kažką gerai daryti reiškia veikti pagal dorybę arba tobulumą. Šiuo požiūriu žmogaus gėrį galime suprasti kaip sielos gėrį, o ne kūno, kaip sveikatą ar grožį. Žmogaus gėris nėra ir išorinis gėris, toks kaip pinigai, valdžia ar padėtis. Vis dėlto laimei reikalingi ir išoriniai dalykai, nes be jokių išteklių negalime daryti gerų darbų. Apibendrinant galima pasakyti, kad laimė ateina tada, kai žmogus kažką daro gerai, gyvendamas pagal dorybes.
Apie charakterio dorybę:
Dorybė yra jėga, gebėjimas kažkuo pasižymėti. Dorybė įgyjama per įprotį, kaip ir amatas. Tai būsena, kai darome teisingus dalykus. Charakterio dorybės susijusios su veiksmais ir jausmais, kuriuose perteklius ir stoka yra klaida. Kitaip tariant, turime lavinti jausmus taip, kad reaguotume tinkamu laiku, tinkamiems žmonėms, tinkamu būdu ir dėl tinkamų dalykų. Čia charakterio dorybės siekia vidurio. Pavyzdžiui, būti visai bebaimiu ar pernelyg išsigandusiu yra blogai, o tarpinė būsena yra teisinga.
Priežastys:
Pasak Aristotelio, yra 4 priežasčių rūšys:
1) Medžiaginė priežastis – tai, iš ko dalykas padarytas, pavyzdžiui, bronza statulai.
2) Formalioji priežastis – forma, esmė, tai, kas dalyką daro tuo, kas jis yra, pavyzdžiui, bronzinės statulos forma.
3) Veikiamoji (judinamoji) priežastis – pagrindinis pokyčio šaltinis. Pavyzdžiui, bronzinės statulos veikiamoji priežastis yra meistras.
4) Tikslo (galutinė) priežastis – tikslas, dėl kurio dalykas daromas. Šiuo atveju bronzinės statulos galutinė priežastis yra estetinė paguoda, grožio teikiamas malonumas.
Galutinė priežastis ir jos vaidmuo gamtoje:
Aiškinti ką nors tik sumažinant tai iki medžiagos reikšmės – tai tarsi priešsokratikų filosofija. Aristotelis atmeta šį metodą, nes gyvenimo negalima paaiškinti vien medžiaginiais dalykais. Jis bando sujungti paskirtį ir prasmę. Pavyzdžiui, jei galutinis sienos tikslas yra apsauga (forma), tuomet mums reikia akmenų ir medinių rąstų (medžiagos). Siena egzistuoja ne dėl akmenų ar rąstų, o tam, kad suteiktų apsaugą ir saugumą. Tas pats galioja ir kituose atvejuose.
