Akys jam žibėjo, duobutės taip linksmos,
Skruostai lyg rožės, nosis – vyšnios raudonos.
Maža juokinga burnytė lanku išsirietus,
O barzda ant smakro – it sniegas balietis.
Trumpą pypkutę jis dantyse laikė stipriai,
Dūmai galvą jam juosė vainiku apskritai.
Veidas platus, pilvelis apvalus ir mažytis,
Juokais sudrebėdavo lyg drebučių dubenėlis.
Buvo putlus ir apkūnus, linksmas senas nykštukas,
Ir aš nusijuokiau, nors pats to nė netrukau supratęs.
